Ar kada nors klausėte, kodėl mes patiriame tuos staigaus „ohoo“ aiškumo atvejus? 
Tarsi lemputė akimirksniu nušviečia mūsų mintis, atskleisdama sprendimus, kurių ieškojome. Tačiau yra vienas dalykas: nepaisant šio aiškaus supratimo, mes dažnai tai atmetame. Kokia to priežastis?
Pakalbėkime paprasčiau. Mūsų smegenys turi neišmatuojamą galią. Jos greitai įsisavina žinias, greitai sprendžia galvosūkius. Tačiau supratimas yra vienas dalykas; tikėjimas yra visai kas kita. Tikėjimas reikalauja pasitikėjimo, drąsos ir kartais tikėjimo šuolio. Tai užtikrina sklandų mūsų minčių ir veiksmų, mūsų siekių sinchronizavimą su esama situacija.
Taigi, kas sukelia atidėliojimą labai aiškiai suprantant ką ir kaip veikti? Dažniausiai tai švelniai su mumis kalbanti baimė, skatinanti likti mums pažįstamose erdvėse. Kartais tai yra abejonės, metančios šešėlį mūsų naujai atrastam supratimui. Bet žinote? Mūsų baimės ar abejonės neapibrėžia, kas mes esame. MŪSŲ PASIRINKIMAI NUSAKO, KAS MES ESAME. Ir pasirinkimas tikėti, iš tikrųjų priimant naujus suvokimus, yra pirmasis žingsnis siekiant didelių dalykų.
Taigi, ne tik supraskime; tikėkim. Pasitikėkime savimi, savo sugebėjimais ir mumyse glūdinčia išmintimi. Nes kai tai darome, nutinka neįtikėtinų dalykų. Įveikiame kliūtis, sugriauname apribojimus ir kylame į naujas aukštumas.
Inga Heron
